Explicații scrise ale votului Waldemar TOMASZEWSKI

Pritariu pranešimui dėl švino ir jo neorganinių junginių ribinių verčių, nes tai svarbu dabartinių ir būsimų kartų sveikatai. Švinas ir jo neorganiniai junginiai yra pagrindinės toksiškos medžiagos, galinčios turėti įtakos vaisingumui ir vaisiaus vystymuisi, taip pat atitinka klasifikavimo kaip toksiškų reprodukcijai kriterijus.
Moksliniai tyrimai rodo, kad švinas yra atsakingas už maždaug pusę visų reprotoksiškų medžiagų poveikį darbe, o lygis, žemiau kurio švino ir jo neorganinių junginių poveikis sveikatai neturėtų neigiamo poveikio vaisingo amžiaus dirbančių moterų palikuonių vystymuisi, negali būti moksliškai nustatytas. Todėl švino ir jo junginių atveju turėtų būti įtraukta formuluotė „beribė reprotoksinė medžiaga“, o darbdaviai turėtų užtikrinti, kad darbuotojų patiriamas profesinis poveikis sumažėtų iki kiek įmanoma techniškai žemesnio lygio.
Mūsų piliečių, įskaitant darbuotojus, sveikatos ir saugos apsauga turi tapti pagrindiniu ES ekonomikos, kuri turi tarnauti žmonėms, elementu.

Dauguma ūkių valdytojų ES yra bent 55 metų amžiaus ir tik apie 12 proc. ūkių valdytojų yra jaunesni nei 40 metų. Tai nėra pati geriausia prognozė šiam ūkio sektoriui. Kartų kaitos problema ypač aktuali tose valstybėse narėse, kuriose jaunųjų ūkininkų dalis yra mažesnė nei vidutinė ir ūkininkų, sulaukusių pensinio amžiaus, dalis didesnė nei vidutinė. Nepamirškime, kad ūkininkavimas išlieka daugiausia šeimos veikla, nes ES beveik devyni iš dešimties nuolat žemės ūkyje dirbančių asmenų buvo vieninteliai žemės savininkai (ūkininkai) arba ūkininkų šeimos nariai. Taip pat turėkime omenyje faktą, kad kartų kaitos stoka gali lemti žemės ūkio paskirties žemės apleidimą. Turime tam užkirsti kelią. Kartų kaita, kuri yra labai svarbi kaimo vietovių plėtrai ir tradiciniams šeimos ūkininkavimo modeliams, reikalauja, kad jauni žmonės iš ūkininkų šeimų liktų profesijoje ir kad nauji žmonės būtų skatinami imtis ūkininkavimo veiklos. Mažas kartų kaitos mastas žemės ūkyje gali įtakoti Europos žemės ūkio konkurencingumo mažėjimą. Kitas svarbus klausimas yra tai, kad visi ES ūkininkai būtų traktuojami vienodai, be jokios diskriminacijos ar skirstymo į naująją ir senąją Sąjungą. Be to, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turi reguliuoti žemės ūkio paskirties žemės rinką, kad jauniesiems ūkininkams būtų lengviau įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.

Pritariu europarlamentaro Lorant-Vincze pranešimui, nes kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Europos Sąjungos gyvenime, o sprendimai turi būti priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma arčiau piliečio.
Europos piliečių iniciatyva (EPI) yra svarbi dalyvavimo priemonė Europos Sąjungos lygmenyje, suteikianti Europos Sąjungos piliečiams galimybę teikti teisės aktų pasiūlymus Europos Komisijai. Deja, kol kas bendras svarbių iniciatyvų skaičius ir šios priemonės įtaka Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procesui vis dar yra labai menki. Todėl būtina sustiprinti Europos piliečių iniciatyvos priemonę, tiek reglamentavimo rėmus, tiek institucinę sistemą ir gerinti jos taikymą didinant jos matomumą, prieinamumą ir teisinį veiksmingumą. Taip pat svarbu gerokai padidinti piliečių, ypač jaunimo, dalyvavimą Europos Sąjungos demokratiniame gyvenime.
Labai gerai, kad pranešime pabrėžiami Komisijos pasiūlymai pratęsti Europos piliečių iniciatyvų rinkimo, priėmimo laikotarpį. Tai svarbu, nes Europos piliečių iniciatyvos organizavimas yra sudėtingas ir brangus procesas, o piliečiams, veikiantiems pavieniui, labai sunku valdyti iniciatyvą be asociacijų, turinčių gerai išvystytus organizacinius gebėjimus ir finansinius išteklius, paramos. Todėl reguliavimo, administracinės ir finansinės kliūtys, su kuriomis susiduria piliečiai, turėtų būti sumažintos iki minimumo. Todėl būtina finansinė parama iniciatyvoms organizuoti, kad demokratija reikštų realią piliečių įtaką įstatymų leidybai.

Ponia Pirmininke, palaikau Carmen Avram pranešimą, nes sveikos, įvairios ir subalansuotos mitybos ir sveikos gyvensenos, įskaitant reguliarų fizinį aktyvumą, propagavimas tampa vis svarbesnis ir turėtų tapti mūsų visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, prioritetu. Švietimas apie sveiką gyvenseną, skatinantis įvairią, subalansuotą ir sveiką mitybą, yra būtinas sveikos mitybos įpročiams skatinti, todėl turėtų būti tobulinamas visoje Europos Sąjungoje.
Visiems be išimties vaikams, nepaisant jų socialinės ir ekonominės padėties, turi būti sudaryta galimybė visuotinai ir nemokamai gauti sveiką maistą. Toks požiūris padės panaikinti, deja, vis dar egzistuojantį netinkamos mitybos ir alkanų vaikų reiškinį visose Europos Sąjungos mokyklose. Tačiau šios programos potencialas šiuo metu yra menkinamas dėl nepakankamo biudžeto. Vien tik valstybės narės šios užduoties neatliks. Todėl reikia nedelsiant supaprastinti ir racionalizuoti administracines procedūras. Mokymo programa turi būti paprasta, kad būtų patraukli mokykloms. Žinoma, Europos Komisija taip pat turi padidinti bendrą biudžetą vaisių, daržovių, pieno ir pieno produktų pristatymo mokyklose programai.
Ponia Pirmininke, vaikai yra pasaulio ateitis, todėl labai svarbu investuoti į jų sveikatą ir vystymąsi.

Pirmininke, pritariau pranešimui dėl Socialinio klimato fondo įkūrimo, nes jis atsvers finansinius ir socialinius sunkumus, kylančius iš taip vadinamų klimato paketų Europos Sąjungoje, kurie, deja, tiesiogiai įtakoja kuro, energijos ir maisto kainų augimą. Tikėkimės, kad šis fondas bent iš dalies sušvelnins neigiamus Europos žaliojo kurso padarinius, kurie jau dabar labiausiai pasijaučia kalbant apie paprastų žmonių pajamas ir namų ūkių biudžetus. Todėl fondas taip pat turėtų remti vietinę veiklą bei vietos paramos gavėjus, kai kalbama apie klausimus, susijusius su socialinėmis ir darbo teisėmis, įskaitant, be kita ko, darbo užmokestį ir darbo sąlygas, tame tarpe ir tvarių darbo vietų skatinimą.
Fondas taip pat turėtų būti sukurtas taip, kad galėtų kovoti su energijos ir mobilumo skurdu visoje Sąjungoje. To siekdamas, naujasis Socialinis klimato fondas turėtų prisidėti prie pažeidžiamiausių namų ūkių apsaugos ir įgalinimo. Valstybėms narėms skirtos lėšos turėtų būti naudojamos investicijoms į pastatų atnaujinimą, kokybiškų ir saugių darbo vietų kūrimą. Komisija, tuo tarpu, turėtų užtikrinti prevencinius žingsnius tam, kad sumažintų nelygybę, susijusią su prieiga prie įperkamos energijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiausioms grupėms ir namų ūkiams, kenčiantiems nuo energijos nepritekliaus, kad jie gautų naudos iš šių finansavimo priemonių įgyvendinimo ir kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

Ponia Pirmininke, palaikau teisėkūros darbą dėl tinkamo dydžio minimalių pajamų Sąjungoje. Šiuo metu visose valstybėse narėse egzistuoja įvairių tipų minimalių pajamų schemos, tačiau jų poveikis teigiamai paramos skurdžiausiems asmenims ir skurdo mažinimo politikai nėra pakankamas. Minimalias pajamas svarbu traktuoti kaip išmoką, užtikrinančią, kad neturintys pakankamai pajamų ir atitinkantys nacionalinius tinkamumo kriterijus, galėtų uždirbti orų atlyginimą ir pragyventi. Toks požiūris turėtų būti laikomas neatskiriama visapusiškos socialinės apsaugos sistemos, pagrįstos konkrečiais teisiniais sprendimais, dalimi. Minimalių pajamų sistemos taip pat turėtų būti apibrėžtos taip, kad jos turėtų išmokų ar paslaugų statusą, kurios galėtų užtikrinti saugumą žmonėms, kurie, nepriklausomai nuo to ar dirba, ar ne, neturi pakankamai finansinių išteklių, kad galėtų užtikrinti orų gyvenimą sau ir savo išlaikytiniams.
Skurdas ir socialinė atskirtis yra daugialypė problema, kurią reikia spręsti taikant visapusišką požiūrį, įskaitant priemones, užtikrinančias prieigą prie prekių ir paslaugų, tokių kaip švietimas, mokymas ir įgūdžių ugdymas. Toks požiūris turėtų būti sutelktas į asmenį ir jo gyvenimo situaciją ir turėtų būti veiksmingos kovos su skurdu strategijos dalis. Tai negali būti tik bedvasis įstatymas. Šiandien trūksta tinkamo koordinavimo tarp pajamų rėmimo, aktyvios darbo rinkos politikos ir socialinių paslaugų. Tai reikia pakeisti.
Todėl Sąjunga ir valstybės narės turi kovoti su dirbančiųjų skurdu, pageidautina, taikydamos padorų atlyginimą.

Pritariau pranešimui, nes kova su sukčiavimu ES turi tapti svarbia ES institucijų veiklos dalimi, ypač pastaruoju metu iškilusių korupcijos skandalų fone. ES pareigūnai negali švaistyti Europos mokesčių mokėtojų pinigų, įskaitant ir mano atstovaujamų Lietuvos piliečių pinigus. Sąžiningas Sąjungos lėšų valdymas turi būti ES finansų ir ekonominės politikos prioritetas. Taip pat reikėtų atsiminti, kad pagal Sutartyse įtvirtintą subsidiarumo ir solidarumo principą ES institucijos turi tarnauti piliečiams ir padėti valstybėms narėms įgyvendinti savo ekonominę ir socialinę politiką, o ne atvirkščiai. Šiandien susidaro įspūdis, kad ES institucijos ir pareigūnai dažnai pamiršta apie šiuos sutartinius įsipareigojimus ir vykdo politiką, atitrūkusią nuo tarnybos funkcijos piliečiams ir valstybėms narėms. Iš to kyla Europos lygmeniu korupciją keliantis elgesys. Be to, Komisija turėtų laikytis nuoseklaus požiūrio į skaidrumą, neteisėtą lobizmą, interesų konfliktus ir stiprinti vidaus kontrolę, kad galėtų veiksmingai kovoti su korupcija ir apsaugoti ES finansinius interesus. O ES lėšos negali būti naudojamos tik bendriems Sąjungos tikslams siekti, bet visų pirma turi užtikrinti kuo geresnį indėlį į valstybių narių vystymąsi, o krizės metu – didinti ekonominį piliečių saugumą.

. – Palaikau rezoliuciją dėl bendrosios rinkos sukūrimo 30-mečio. Bendros ES institucijų, bet visų pirma valstybių narių, kurios glaudžiai bendradarbiavo su Europos Sąjungos vartotojais, įmonėmis, darbuotojais ir pilietine visuomene, pastangos ir ryžtas paskatino sukurti ES bendrąją rinką, kurioje saugomi socialiniai ir darbo standartai. ES bendroji rinka šiuo metu yra didžiausia vidaus rinka pasaulyje, kurioje yra 56 mln. darbo vietų, sukuriama 25 % ES bendrojo vidaus produkto ir kuriami aukšti vartotojų apsaugos standartai.
Bendrosios rinkos politikos tikslas turėtų būti ne tik kliūčių sumažinimas, bet ir ES nukreipimas į tolesnę plėtrą, pagrįstą bendromis vertybėmis, visų pirma aiškiai nurodant, ką reikia padaryti siekiant palengvinti įmonių ir darbuotojų transformaciją, nukreiptą į vartotojų apsaugą.
Remdama įmones ir piliečius bei gindama vartotojus tiek trumpuoju, tiek ilgalaikiu laikotarpiu bei skatindama konkurencingumą ir ekonominį vystymąsi visoje ES, bendroji rinka taip pat padeda ES šalių vystymuisi. Tačiau turėkime omenyje, kad „bendrosios rinkos“ politika negali nustatyti sudėtingų įpareigojimų valstybėms narėms, ribojančių nacionalinius teisės aktus. Ji veikiau turi papildyti nacionalinius aktus, t. y. remti nacionalinių rinkų plėtrą, kad jos galėtų kurti panašaus lygio bendrą Europos rinką. Ekonominė, o ne politinė institucijų ir valstybių narių partnerystė ateityje turėtų tapti Europos Sąjungos prioritetu.

Pritariu europarlamentarės Homs Ginel pranešimui dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. Tai yra labai svarbu mūsų piliečiams dabartinės didžiulės ekonomikos ir energetikos krizės metu. Užimtumo politika visoje Sąjungoje, o ypač mažesnėse šalyse, tokiose kaip Lietuva, kurios yra labiau pažeidžiamos neigiamų krizės padarinių, taip pat turi būti remiama Sąjungos lygmeniu. Sąjunga turėtų siekti parengti suderintą aukšto užimtumo lygio strategiją ir ypač skatinti teigiamą ekonominę ir socialinę politiką, kokybišką užimtumą ir gerinti darbo sąlygas, remdama ir papildydama valstybių narių veiksmus, taip pat darbo rinkas, orientuotas kovoti su dabartine krize, reaguojančias į pokyčius, skatinančias socialinę įtrauktį ir siūlančias profesinio tobulėjimo galimybes. Bet svarbiausios yra turbūt priemonės, kuriomis artimiausiu metu būtų išsaugotos darbo vietos, kad nebūtų nekontroliuojamo nedarbo didėjimo, galinčio destabilizuoti valstybių narių, o vėliau ir Europos Sąjungos, ekonomiką.
Sąjunga taip pat turi veiksmingai reaguoti į didėjančias pragyvenimo išlaidas, nes tai turi tiesioginės įtakos atlyginimams ir pinigų perkamajai galiai. Tuo tarpu valstybės narės turėtų skatinti padorų atlyginimą ir užtikrinti, kad darbo rinkos skatintų socialinės apsaugos jausmą. Šiuo atžvilgiu ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikų turinčių darbuotojų, neįgaliųjų ir vienišų tėvų apsaugai.

Pritariau rezoliucijai dėl Bulgarijos, Kroatijos ir Rumunijos prisijungimo prie Šengeno erdvės, nes šios valstybės įvykdė visas būtinas sąlygas, kad joms būtų galima visapusiškai taikyti Šengeno nuostatas. Be to, laisvo asmenų judėjimo erdvės išplėtimas bus naudingas visiems Europos Sąjungos gyventojams. Šengeno erdvė yra unikalus sprendimas ir vienas didžiausių palengvinimų Europos Sąjungoje, leidžiantis žmonėms laisvai judėti be kontrolės Sąjungos viduje. Tai neabejotinai didina valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, o taip pat teigiamai įtakoja Europos piliečių ir visų asmenų, kurie naudojasi judėjimo laisve ES, gyvenimus.
Bet reikia paminėti dar kai ką. Vidaus sienų kontrolė turėjo neigiamos įtakos lygybės ir nediskriminavimo principui ES, taip pat prekių eksportui ir importui valstybėse narėse, transporto operacijoms iš kai kurių didžiausių Europos pietinių civilinių ir krovininių uostų, dėl to mažėjo pelnas ir didėjo klientų išlaidos. Laimei, šie nepatogumai jau tapo istorija ir visiems Sąjungos nariams atsiveria naujos galimybės.